Rožių draugai: legenda

DAUGIAU APIE MUZIKĄ, FILMUS, KELIONES... Dažnam yra naujiena, kad pirmą kartą "Lilli Marleen" dainą 1939 m. įrašė Lale Andersen (http://www.youtube.com/watch?v=y0P_m7SZBvQ), o ne Marlene Dietrich, kuri 1945 m. perdainavo "Lilli Marlene" (http://www.youtube.com/watch?v=KP8O8Lgjkiw&feature=related ir http://www.youtube.com/watch?v=3M8RhyCsQdM), ir jos versija išgarsėjo. Per II pasaulinį karą "Lilli Marleen" tapo sąjungininkų kareivių himnu ir pavadinta „Dykumos kario himnu“. Vėliau įvairias versijas italų, prancūzų, anglų, airių, austrų, estų ir lietuvių kalbomis įrašė daug dainininkų ir grupių. Prancūzišką versiją 1990 m. atliko Patricia Kaas dainoje „D'Allemagne“. 1993-aisiais "Lilli Marleen" įrašė estų alternatyviojo roko naujajam romantizmui priskiriama punk-rock grupė "Vennaskond" albume „Usk.Lootus.Armastus”. O 2004 m. "Lili Marlen" įdainavo Nijolė Narmontaitė savo CD "Aš ir Ji": www.narmontaite.lt

Daugelis klysta ir dėl Reinerio Wernerio Fassbinderio filmo “Lili Marleen” siedami jį su Marlene Dietrich, nes kino režisierius 1980 m. filmą sukūrė pagal dainininkės Lale Andersen autobiografinę knygą.

Nukeliauti į Šiaurės jūros Rytinių Fryzų salyną Vokietijoje yra keletas paskatų. Viename iš septynių salų Langeogo kurorte, pamėgto "ekologinių" turistų dėl čia uždraustų automobilių, skulptorė Eva Recker 2005 m. sukūrė paminklą Lale Andersen ir dainai “Lili Marleen”. Belieka nustebinti su "Lilli Marlene in vitro Lietuva"!